Интермедиальные стратегии авторов «футуристической оперы» «Победа над солнцем» (А.Е. Крученых, М.В. Матюшин, К.С. Малевич, В.В. Хлебников, 1913) | „Futuristinės operos“ „Saulės pergalėjimas“ autorių (A. Kručionych, M. Matiušino, K. Malevičiaus, V. Chlebnikovo, 1913) intermedialios strategijos

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios „futuristi­nės operos“ „Saulės pergalėjimas“ («Победа над Солнцем») intermedialios autorinės strategijos ly­ginant su intermedialia Richard’o Wagner’io strate­gija. Iškeliami keturi esminiai šių strategijų skirtu­mai: kūrybos pobūdis, vienovės supratimas, realaus ir meninio pasaulio santykio struktūra, meno sinte­zės pobūdis. R. Wagnerio kūryba buvo individuali, tai nulėmė kūrinio vienovę; rusų futuristai operą kūrė kolektyviai. Kiekvienas iš „Saulės pergalėji­mo“ bendraautorių kėlė savą meninę užduotį, kurios tarpusavyje nesutapo.Wagneriui būdingas klasikinis vienovės – kaip darnios sistemos, kurios elementai pagrįsti hierarchija ir dera tarpusavyje supratimas. Rusų futuristų požiūris į hierarchiją ir viską, kas vienu ar kitu būdu riboja laisvę, buvo neigiamas. Jie tikėjo į sistemos elementų lygiavertiškumą. Wagne­riui besąlygiškai svarbus buvo meninio ir realaus pa­saulio homogeniškumas, o futuristinėje operoje šie pasauliai priešpriešinami.Skirtingų meno sričių nelygiavertiškumas vie­nos sistemos ribose, jų vieta jos struktūroje buvo svarbiausias principas, kuris jungė juos Wagnerio muzikinėje dramoje. „Futuristinėje operoje“ dailė, muzika ir žodis išryškino centrinės ašies nebuvimo, alogiškumą ir paradoksalumą. Tai tapo pavyzdžiu naujos sintezės, paremtos ne hierarchijos, o pariteti­niais pagrindais